įprašyti

įprašyti
įprašýti 1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašaĩ, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš. | refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl. 2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš. 3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš. ^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR. 4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli. 5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd. \ prašyti; apiprašyti; atprašyti; daprašyti; įprašyti; išprašyti; nuprašyti; paprašyti; papaprašyti; parprašyti; perprašyti; praprašyti; priprašyti; papriprašyti; suprašyti; užprašyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • įprašyti — įprašýti vksm. Móteris įprãšė výrą pasirūpinti dukterimi̇̀ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įprašyti — įprašýti vksm. Võs įprašiaũ àš jį̃ į vi̇̀dų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priprašyti — 1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašyti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užprašyti — 1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašyt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašyta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įmelsti — įmel̃sti, įmel̃džia, į̃meldė 1. tr. įprašyti ką padaryti: Įmeldė, kad jis bernardinams bažnyčią su klioštoriu padirbintum M.Valanč. Įmeldžiau, paliko numie Šts. | refl.: Jis svečių įsimeldė, kad jam pavelytų nors porą šokių pašpieliuot BsPI76. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įprašinėti — 1. iter. dem. įprašyti 1: Kiek mama ją įprašinėjo, ji vis tiek atsisakinėjo rš. 2. refl. iter. įprašyti 3 (refl.): Tokiu laiku pašaliniam žmogui vaidintis tiek pat būtų, kaip ir įsiprašinėti, kad priimtų draugėn Vaižg. 3. tr. Q143, N išreikalauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įprašymas — įprãšymas sm. (1) 1. I → įprašyti 1: Jis mano įprašymu buvo pakviestas organizuoti mėgėjų chorą rš. 2. refl. → įprašyti 3 (refl.): Visoje Lietuvoje šiuo atveju buvo atliekamos įsiprašymo, arba stalo išpirkimo, apeigos rš. 3. reikalavimas:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiprašyti — 1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn. 2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiau kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts. prašyti; apiprašyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnakvinti — apnãkvinti 1. tr. R58 duoti nakvynę; įprašyti nakvoti: Apnãkvinau svetį J. Apnakvinusi juos, apvaliusi, baltinius švariais pamainiusi Žem. Žmogaus pavaišintas ir apnakvintas, senis iškeliavo toliau P.Cvir. Apnãkvino kas norintais, ka nepareina …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atprašyti — 1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”